Ar architektūriniuose sprendimuose ir diskusijose dar liko vietos empatijai, kuri padėtų miestiečiams atsilaikyti prieš agresyvaus šiuolaikinio gyvenimo tempo kuriamus aplinkos pokyčius, miesto atminties praradimus?

Ar genius loci vis dar yra vertybė ir vienas iš svarbiausių faktorių naujiems architektūros projektams suvokti bei vertinti?

Archi / Tree / tecture, tai pasakojimas apie simbiotinio ryšio kūrimą tarp medžio ir architektūros, kuomet kiekvienas pristatomas architektūros objektas atspindi to laikotarpio savitą estetiką, pastato idėjas, formas ir erdvės parametrus, atliepiant to laikmečio tendencijas bei sociokultūrines vietos ypatybes - integraciją į vietovės gamtinę ir kultūrinę aplinkas.

Todėl tvarumas ekspozicijoje suprantamas kaip aplinkos ir pastato idėjos, jo funkcijos ir sukurtos erdvės tvari ir ilgalaikė visuma, kuri laiko tėkmėje gali kisti, neprarasdama pastato erdvės ir estetikos kokybės parametrų.

XX amžiaus 7 dešimtmečio, dabarties ir dar projektuojamų architektūros objektų pristatomus maketus vienija architektūrinė idėja neatsiejama nuo vietos genius loci – toje vietoje augančių medžių. Tad ekspozicijoje svarbi ir bendrystės, empatijos trūkumo bendruomenėms problematika, kurią kviečiama apmąstyti ir suvokti kaip įrankį dialogui kurti tarp vietos gyventojų ir architekto.

KONCEPTAS

01

Beprasmiai nupjauto miesto medžio šaknų instaliacija paviljono ekspozicijoje – tai išlikęs artefaktas, neįvykusio dialogo ir politikos, kuri kalba tvarumo lozungais, tačiau toleruoja žaliąjį smegenų plovimą (greenwashing) – medžių kirtimus, vietos dvasios ir miesto ekosistemų, žmogaus ir gamtos ryšio naikinimo beprasmybę.

Projektą „Archi / Tree / tecture“ organizuoja Lietuvos architektų sąjunga.

02

PRISTATO

Organizatorius:

Mecenatas:

PARTNERIAI

03

RĖMĖJAI

04

NAUJIENOS